Pasitiketi Dievu kančioje

Kur aplink save bepazvelgtume, neisskiriant ne savęs, mus lydi kančia, nuo jos negalime pabegti ar isvengti. Kasdien matome ir girdime apie ligas, mirtį, karus, neteisybę, ziaurumą ir kitus sunkumus. Su jais susiduriame ir pačios. Kančios akivaizdoje visuomet susimąstome: jeigu Dievas yra, kodel Jis visa tai leidzia? Ar Jis mato kenčiantį zmogų ir ar Jam is viso jis rūpi? Apie kančią nesinori kalbeti. Prie sios temos nesinori prisiliesti - darome viską, kas įmanoma, kad jos aplink mus būtų kuo maziau. Bet būkime atviros - ji visada yra salia. Ji gali paliesti mūsų sveikatą, santykius, finansus ir bet kurią kitą gyvenimą sritį. Yra tas, kuris siekia, kad kenčiantis zmogus nusiviltų Dievu ir nuo Jo nusigręztų. Yra ir Tas, kuris kenčiantį zmogų traukia prie Savęs, tam, kad juo pasirūpintų. Taigi kentedamos galime zmogiskai nusivilti, issigąsti, pykti ar stengtis issikapstyti savomis jegomis. Tačiau galime per kančią eiti bibliniu keliu: atverti savo skaudančią sirdį Dangiskajam Tevui, atsiminti ir ispazinti, koks Jis mums visada buvo, yra ir bus. Koks yra biblinis sielvartas? Sioje keturių savaičių Biblijos studijoje zvelgsime į Dovydo, Jeremijo ir Pauliaus kentejimus ir juose ieskosime biblinio sielvarto pavyzdzių. Pamatysime, kad sunkiomis akimirkomis nesame paliktos vienos, nezinančios, ko griebtis. Mums yra duoti ne tik pavyzdzių, bet ir nuostabių Dievo pazadų, kuriais su pasitikejimu besiremdamos galime pereiti tamsius gyvenimo slenius.